Straipsniai
Gydytojams vis garsiau kalbant apie dažnėjančius vaikų regos sutrikimus, daugelis tėvų ima ieškoti galimų to priežasčių ir sprendimo būdų. Savo įžvalgomis apie vaikų trumparegystę dalijasi Klaipėdoje įsikūrusios „Dragūnų akių klinikos” gydytoja oftalmologė Agnė Betingienė.
Ne paslaptis, kad visuomenėje vis dar gajus mitas, jog sutrikus vaiko regai – nieko daryti nereikia, neva trumparegystę atžala išaugs ir akinių jam nereikės. Vis dėlto, toks įsitikinimas ne tik klaidingas, bet ir žalingas bei gali neigiamai atsiliepti vaiko sveikatai ateityje.
„Didėjant trumparegystės laipsniui, didėja antrinių komplikacijų rizika; jos atsiranda, nes akies obuolys auga ir kinta akies anatomija. Dėl to išauga rizika kataraktai, glaukomai, tinklainės degeneracijoms, plyšimams, atšokai ir kitoms komplikacijoms, kurios gali sukelti net aklumą. Vertėtų suprasti, kad trumparegystės išgydyti neįmanoma, tačiau labai svarbus jos progresavimo lėtinimas. Kuo anksčiau atkreipsime dėmesį į rizikos veiksnius ir imsimės priemonių, tuo geresnius rezultatus turėsime suaugus“, – pasakoja oftalmologė A. Betingienė.
Genetika ir paveldimumas
Tyrimų duomenys atskleidžia, kad jeigu vaiko tėvai susidūrė su trumparegyste, tuomet ir atžala turi gerokai didesnę riziką kentėti nuo šio sutrikimo.
„Jei vienas iš tėvų yra trumparegis, vaikas turi šešis kartus didesnę tikimybę trumparegystei. Norėčiau pabrėžti, kad net jei genetiškai užprogramuota pirmo laipsnio trumparegystė, nekontroliuojant gyvenimo būdo gali išsivystyti ir trečio laipsnio trumparegystė“, – pastebi specialistė ir priduria, jog nesvarbu, kad vaiko trumparegystę lemia genetika, vis tiek verta taikyti visas prevencines priemones. Būtina riboti laiką praleidžiamą prie ekranų, daugiau būti lauke, daryti pertraukas skaitant ir mokantis.
Netinkamas gyvenimo būdas
Trumparegystė ėmė plisti dar gerokai prieš atsirandant ekranams, vis dėlto, ryšys tarp trumparegystės ir vaiko, praleidžiamo laiko lauke ir prie ekranų yra akivaizdus.
„Kuo mažiau laiko praleidžiama lauke – tuo geresnės sąlygos trumparegystės progresavimui. Taip pat, kuo mažesni naudojami ekranai, pavyzdžiui, telefonai ir planšetės, tuo trumparegystės rizika ar progresavimas yra didesni“, – sako oftalmologė A. Betingienė.
Prevencija ir gydymas
Pasak specialistės, norint apsaugoti vaiką nuo trumparegystės arba sulėtinti jos progresavimą, itin svarbus kasdienių įpročių keitimas – mažinti laiką preleistą prie ekranų; daugiau laiko praleisti lauke; vartoti vit.D. Progresuojant trumparegystei gali būti paskirti atropino lašai ir specialūs akinių lęšiai.
„Patarčiau riboti laiką prie ekranų, o jei to neišvengiama, tuomet kas 20 min. padaryti pertraukėles ir žiūrėti į tolį; naudoti didesnius ekranus. Svarbu, kad tėvai prižiūrėtų vaiko dienotvarkę ir kontroliuotų įpročius“, – pabrėžia oftalmologė.
Tuo tarpu jau atsiradusią trumparegystę vertėtų koreguoti optinėmis priemonėmis – akinių lęšiais ar kontaktiniais lęšiais su periferiniu defokusu.
„Lęšiai su periferiniu defokusu padaryti tokiu būdu, kad vaizdas periferijoje fokusuojasi ne į tinklainę, kaip įprastai, bet prieš tinklainę. Tuomet ląstelės, atsakingos už akies obuolio augimą, negauna signalo augti. Tokiu būdu nešiodami akinių lęšius su periferiniu defokusu mes kontroliuojame akies obuolio augimą, o tai reiškia, kad lėtiname ir trumparegystės progresavimą“, – aiškina A. Betingienė ir primena, kad specialių akinių vengti nereikia, kadangi jie ne kenkia, o priešingai – lėtina trumparegystės progresavimą ir apsaugo vaiką nuo rimtesnių regos sutrikimų ateityje.